PAMARIO tunto istorija

1990 m.

• Kovo mėn. įkuriama Loretos Asanavičiūtės draugovė, vėliau sudariusi Pamario tunto branduolį. Draugovei vadovauja Žibutė Gadeikytė.
  

1993 m.

• Kovo mėn. 4 d. br. Pijaus Ambrozaičio iniciatyva suformuojama Kazio Pakšto brolių draugovė. Draugininku paskiriamas Dainius Urbanavičius.
• Liepos mėn. prieš tautinę stovyklą „Lituanica“ įkuriama Barboros Radvilaitės d-vė.
• K.Pakšto ir B.Radvilaitės d-vės sėkmingai dalyvauja pirmojoje nepriklausomos Lietuvos Tautinėje stovykloje “Lituanica”. L.Asanavičiūtės d-vė į Tautinę stovyklą atėjo pėsčiomis nuo Girulių iki Kunigiškių. Jauniausias žygio dalyvis buvo Paulius Misenka, jam tada buvo 6 m.
  

1994 m.

• Liepos mėn. 150 km žygis, maršrutas Kaunas–Zervynos. Zervynose vyko vadovų sąskrydis pirmosios LSS vadovų stovyklos 5-mečiui paminėti. Sėkmingai su nuotykiais 150 km nuėję pagrindinai K. Pakšto ir B. Radvilaitės draugovių skautai, šio sąskrydžio metu pritraukę ir L. Asanavičiūtės d-vę, nusprendė įkurti pirmą Klaipėdoje 3 draugoves turintį pilnateisį tuntą. Rudenį vykusioje tunto vadovų sueigoje jis pavadintas Pamario tuntu.
• Tuntas organizuoja pirmąją savo stovyklą „Stovykla norintiems stovyklauti“ Judrėnuose.
• S. Žibutė Gadeikytė išrenkama pirmąja Pamario tunto tuntininke.
  

1995 m.

• Br. Dainius Urbanavičius išrenkamas tuntininku (1995–1998 m. kadencija).
• Stiprinamos draugovės, kuriamos vadovų lavinimo, skatinimo, elgesio normų sistemos.
  

1996 m.

• K. Pakšto d-vės žygis į Judrėnus ir Juodkrantę, tapęs ilgamečiu tradiciniu (1997, 1998, 1999, 2000, 2006 metais) Klaipėdos skautų maršrutu, naudojamu ir dabar.
• Prie tunto prisijungia Gabijos draugovė. Draugininke paskiriama s. Virga Chomentauskaitė.
• Rugsėjo mėn. tunte įsikuria mišri Jūratės ir Kastyčio draugovė. Draugininkė paskiriama s. Daiva Blagnytė. Draugovė gyvuoja iki 2002 metų.
• Iš K. Pakšto d-vių gretų išauga mišri Neptūno draugovė.
• K. Pakšto ir B. Radvilaitės d-vės narių skaičius pasiekia rekordą – po 150 narių; pradedamos tobulinti draugovių struktūros.
• Po br. Pijaus Ambrozaičio mirties tuntas išvejamas iš Jaunimo centro patalpų ir prasideda kraustymosi kelionė per įvairias visuomeninės paskirties patalpas.
• Rugpjūčio mėn. tunto stovykla „1416“ Judrėnuose.
• D. Urbanavičius pagal Gilvelio projektą pradeda kurti pirmąjį Lietuvoje Skautų mokymo ir informacijos centrą (SMIC), kuriuo remiantis vėliau formuojama Lietuvos skautijos mokymų sistema.
  

1997 m.

• Birželio mėn. rengiama tunto Joninių stovykla Judrėnuose, kuri vėliau išauga į tradicinę (1998, 1999 m.) darbinę stovyklą vasaros sezonui pasiruošti.
• Rugpjūčio mėn. tunto stovykla „Lūžis roboto gyvenime“ Judrėnuose. Daugelio skautų vertinimu, tai viena geriausių tunto sukurtų stovyklų!
  

1998 m.

• Br. Saulius Matiekus išrenkamas tuntininku (1998–2000 m. kadencija).
• Liepos mėn. tuntas gausiai dalyvauja tautinėje jubiliejinėje stovykloje „Nemunaitis ‘98“. Stovykloje užmezgami draugiški ryšiai su Šilutės tuntu. Tai buvo kraštų vienetų artimesnio bendradarbiavimo pradžia bei Klaipėdos krašto kaip institucijos kūrimo užuomazgos.
• Rugpjūčio mėn. tunto patyrusiųjų skautų žygis po Aukštaitiją.
  

1999 m.

• Keturios Pamario tunto B. Radvilaitės d-vės sesės Kaune dalyvauja dainų konkurse „Gražių dainelių daug girdėjau“. Šiame konkurse Pamario tuntas atstovaujamas pirmą kartą. Iškovota 3-ioji vieta. Konkurse B. Radvilaitės d-vė dalyvavo kasmet iki 2004 metų, vėliau pradėjo dalyvauti jungtinės tunto pajėgos.
• Rugsėjo mėn. tunto vadovai dalyvauja LS aukščiausio lygio vadovų mokymuose Klaipėdoje.
• Rugsėjo mėn. tunto skautai dalyvauja „Europos Tarybos garbės vėliavos įteikimo Klaipėdai“ renginyje. Eitynės per miestą.
• Įkurta „Aušrinės“ draugovė. Draugininke tampa s. Indrė Čiūraitė. (draugovė gyvuoja iki 2003 m.).
  

2000 m.

• S. Eglė Gabelytė-Šidlauskienė išrenkama tuntininke (2000–2002 m. kadencija).
• Tuntas aktyviai dalyvauja krašto vasaros stovykloje „Banginių draugystė“ Skomantuose. Po 1995 m. krašto stovyklos tai buvo 2-oji oficiali Klaipėdos krašto stovykla kartu su Šilutės tuntu ir „Lituanicos“ d-ve. Joje dalyvavo ir pavienių svečių iš Vilniaus ir Kauno.
• Pamario tunto vadovai organizuoja vieną geriausų patyrusiųjų skautų projektų Lietuvos skautijoje – stovyklą „Vyšnių žydėjimas 2000“. Dalyvavo skautai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Rumšiškių, Šilutės, Vilkijos, Alytaus, Kelmės.
• Tuntas iki 2001 m. pabaigos įgyvendino Atviros Lietuvos fondo finansuojamą sveikatingumo projektą, kuriam pasibaigus Klaipėdos rajone buvo įkurtos kelios skautų draugovės.
  

2001 m.

• Pamario ir Šilutės tuntų vadovai drauge vėl organizuoja respublikinį patyrusiųjų skautų stovyklą-žygį „Vyšnių žydėjimas 2001“.
• Tunto vadovai inicijuoja Europos Komisijos finansuojamą projektą „Lietuvos skautija už demokratiją ir vaiko teises“. Projektas apėmė du etapus: iš pradžių buvo mokomi patys vadovai, vėliau jie poromis vedė po 3 mokymus vaikams. Projektas vykdytas visoje Lietuvoje, jo pagrindu buvo suformuota Lietuvos skautijos Mokymų skyriaus vadovų komanda.
• S. Inga Kaučikaitė prisijungia prie LS mokymų skyriaus komandos ir, perduodama tunto sukauptą patirtį, padeda sukurti LS mokymų sistemą, veikusią iki 2009 metų.
  

2002 m.

• Br. Dainius Urbanvičius išrenkamas tuntininku (2002–2004 m. kadencija). Sukuriamas tunto valdymo ir jaunimo programos įgyvendinimo modelis.
• Spalį vyr. sk. Žibutė Gadeikytė, vyr. sk. Inga Kaučikaitė ir vyr. sk. Viktorija Andrejavaitė įkūrė „Jūros“ vyresniųjų skaučių būrelį, kuris veikė iki 2006 m.
• Gruodis, tuntas inicijuoja ir vykdo akciją „Skautai vaikams 1000 žaisliukų“.
• Br. Saulius Matiekus išrenkamas Klaipėdos krašto seniūnu (2002–2004 m. kadencija).
  

2003 m.

• Tunto vadovai aktyviai dalyvauja organizuojant tautinę stovyklą „Skilties dvasia“ ir drauge su Šilutės bei Alytaus vadovais vadovauja patyrusiųjų skautų pastovyklei.
• Po Tautinės stovyklos ‚Skilties dvasia“ broliai sk.v. Jurgis Malinauskas, sk.v. Liudas Gikaras, sk.v. Marius Gedvilas ir sk.v. Saulius Matiekus įkuria Pijaus Ambrozaičio vyresniųjų skautų būrelį.
• Tunto skautai dalyvauja 85 metų skautybės Lietuvoje paminėjimo LS šventėje Vilniuje.
  

2004 m.

• Birželio 1 d. tuntas organizuoja nacionalinį renginį – pavasario šventę „Be 5 vasara“.
• Rugsėjo mėn. br. Žilvinas Čėsna išrenkamas tuntininku (2004–2006 m. kadencija).
• Rugpjūčio mėn. organizuojama 10 metų jubiliejinė tunto stovykla „O kur vanduo?“.
• Iš aktyvios veiklos pasitraukia absoliuti dauguma skautų vadovų. Tunto veikla apstoja, lieka tik pavienės iniciatyvos.
  

2005 m.

• Tuntas dalyvauja krašto stovykloje „Pievos“.
• Br. Vilius Viktoravičius atgaivina tunto veiklą telkdamas naujus vadovus ir įtraukdamas buvusiuosius.
  

2006 m.

• S. Edita Prelgauskaitė išrenkama tuntininke (2006–2008 m. kadencija).
• Formuojasi „Neptūno“, „Jūratės ir Kastyčio“ ir K. Pakšto draugovės.
• Krašto stovykla „Skautalynas“ kun. H. Šulco sodyboje Kėkštuose (Kretingos raj.); organizauoja tunto vadovai.
• Pirmą kartą rengiamas tradiciniu tapęs vasaros sezono uždarymas Judrėnuose.
  

2007 m.

• Krašto stovykla „B. P. kelionės“ prof. I. Končiaus sodyboje Purvaičiuose (Plungės raj.); organizuoja tunto vadovai.
• Liepos 31 d. – rugpjūčio 1 d. įžodžio atnaujinimas Palangoje, skautų slėnyje. Žygis pajūriu.
• Kovo 11 d. tunto skautai kartu su Klaipėdos jaunimo organizacijomis gausiai dalyvauja miesto eisenoje.
  

2008 m.

• Gegužę Klaipėdos m. savivaldybė suteikia skautams patalpas Vilties g. 6. Pradeda kurtis Klaipėdos skautų centras.
• Liepos mėn. tunto nariai gausiai dalyvauja tautinėje stovykloje „Legenda tęsiasi“. P. Ambrozaičio vyčių būrelis inicijuoja pirmąją suaugusiems skautams skirtą programos dalį ir įkuria „Duobę“.
  

2009 m.

• S. Edita Prelgauskaitė „tyliuoju“ balsavimu perrenkama tuntininke (2009–2010 m. kadencija).
• Birželio mėn. prieš pat jubiliejinę stovyklą vyr. sk. Žibutė Gadeikytė, vyr. sk. Joana Grigaliūnienė ir vyr. sk. Ieva Žilinskienė atkuria „Jūros“ vyr. skaučių būrelį.
• Birželio 19–26 d. jubiliejinė tunto stovykla „15 starzdanų“. Stovykloje atidaroma retrospektyvinė fotografijos paroda „Pamario tuntui 15 metų“.
• Žygis „150 km RMK“ maršrutas Suomija–Norvegija.